- bingėti
- bingė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. didėti, stiprėti, senėti (ppr. apie ligą): Tebingė́ja tavo drugys, skausmas, kad nenorėjai gydytis, t. y. tesenėja, kol įbingė̃s J. Ir naujai priėjau tą vietą, kur bingėjo gyvumas Vd.
Dictionary of the Lithuanian Language.